išdėvėti — vksm. Išdėvėtos kélnės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išavėti — išavėti, ìšavi, ėjo 1. tr. avint padaryti didesnį, išnešioti: Gerai apvyniok koją autais, kad išavėtum naujus batus Bsg. Ir pridūriau rankovėles išavėto auto JD255. ^ Abu tėvai su plačiom kaip išavėta vyža šypsena veiduos rš. | refl.: Dabar maža … Dictionary of the Lithuanian Language
apdėvėti — tr. apnešioti: Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk apdėvėtą Up. | refl.: Jau apsidėvėjo ploščiukas, šventėm reiktų naujo Kp. dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti; nudėvėti; padėvėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atnešioti — tr. 1. K nuolat atnešti: Kožną vakarą liuob kiaulėms kinio atnešios Užv. | refl. tr. Š. 2. Šts baigti dėvėti, vilkėti: Ar jau atnešiojai gedulą? Rm. Ko nebenešioji karolių? Mano jau atnešiotos dienos (esu sena) Rm. ║ intr. tam tikrą laiką nešioti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsidėvėti — 1. užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: Atsidėvėjai mano kepure, kol namie nebuvau, dabar nebeduosiu Kp. 2. pasenti: Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvėję mano kaulai Grz. dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
dogsnė — sf. (1) žr. dobstis: Išdėvėti marškiniai – vienos dogsnės (orig. doksnės), t. y. išnešioti J … Dictionary of the Lithuanian Language
dėvėti — dėvėti, dė̃vi ( ėja, dė̃via), ėjo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūksmė — dūksmė̃ sf. (4) 1. Š kas išdūkę, išgaravę, šutas, kvapas. 2. kas nuduskę, nuduskinta, skarmalas, išdėvos: Tavo marškiniai yra vienos dū̃ksmės, t. y. išdėvėti, nutrūkę J. Viena dūksmė̃ priegalvio, kad nėr plunksnų, kaip išdulkėjo J. Apsivilk kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdėdinėti — iter. dem. išdėti. 1. R45 išdėlioti: Išdėdinėk ant saulės – pradžius J.Jabl. Išdėdinėti po vieną kiaušį J. 2. išdėvėti, išnešioti: Rūtų vainikėlį išpindinėjo ir an galvelės išdėdinėjo Arm. dėdinėti; apdėdinėti; atidėdinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išdėvelioti — išdė̃velioti tr. išdėvėti, nuvalkioti: Bočiai išsibengė, ir jų palaikus (sijonus) išdė̃veliojom Lkž. dėvelioti; išdėvelioti; nudėvelioti … Dictionary of the Lithuanian Language
