išdėvėti

išdėvėti
išdėvė́ti tr. 1. kurį laiką dėvėti: Anais metais tėvas pasiuvo kiškinę kepurę, tai Jonas kiek metų išdėvė́jo Sdk. Penkerius metus išdėvė́jau kepurę, ir dar tebėra nesudubusi Š. 2. dėvint ištempti, išnešioti: Pirkaus mažoką kepurę, kažin ar išdėvė́siu Š. | refl.: Kepurė mažoka, bet gal per ilga išsidėvė̃s Š. 3. dėvint sunešioti, nuzulinti: Jis vilkėjo išdėvėtą švarkelį . Apsiauti kojas senomis, išdėvėtomis naginėmis . | refl.: Drabužis išsidėvė́jo kaip dobstys, t. y. išblindo J. Rankovės jau išsidėvė́jusios ir švyti Grž. 4. išplūsti: Toks skandalas [buvo], tep išdėvė́jo mane Kt. \ dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti; nudėvėti; padėvėti; pardėvėti; perdėvėti; pradėvėti; pridėvėti; sudėvėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išdėvėti — vksm. Išdėvėtos kélnės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išavėti — išavėti, ìšavi, ėjo 1. tr. avint padaryti didesnį, išnešioti: Gerai apvyniok koją autais, kad išavėtum naujus batus Bsg. Ir pridūriau rankovėles išavėto auto JD255. ^ Abu tėvai su plačiom kaip išavėta vyža šypsena veiduos rš. | refl.: Dabar maža …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdėvėti — tr. apnešioti: Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk apdėvėtą Up. | refl.: Jau apsidėvėjo ploščiukas, šventėm reiktų naujo Kp. dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti; nudėvėti; padėvėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atnešioti — tr. 1. K nuolat atnešti: Kožną vakarą liuob kiaulėms kinio atnešios Užv. | refl. tr. Š. 2. Šts baigti dėvėti, vilkėti: Ar jau atnešiojai gedulą? Rm. Ko nebenešioji karolių? Mano jau atnešiotos dienos (esu sena) Rm. ║ intr. tam tikrą laiką nešioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsidėvėti — 1. užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: Atsidėvėjai mano kepure, kol namie nebuvau, dabar nebeduosiu Kp. 2. pasenti: Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvėję mano kaulai Grz. dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dogsnė — sf. (1) žr. dobstis: Išdėvėti marškiniai – vienos dogsnės (orig. doksnės), t. y. išnešioti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėvėti — dėvėti, dė̃vi ( ėja, dė̃via), ėjo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūksmė — dūksmė̃ sf. (4) 1. Š kas išdūkę, išgaravę, šutas, kvapas. 2. kas nuduskę, nuduskinta, skarmalas, išdėvos: Tavo marškiniai yra vienos dū̃ksmės, t. y. išdėvėti, nutrūkę J. Viena dūksmė̃ priegalvio, kad nėr plunksnų, kaip išdulkėjo J. Apsivilk kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėdinėti — iter. dem. išdėti. 1. R45 išdėlioti: Išdėdinėk ant saulės – pradžius J.Jabl. Išdėdinėti po vieną kiaušį J. 2. išdėvėti, išnešioti: Rūtų vainikėlį išpindinėjo ir an galvelės išdėdinėjo Arm. dėdinėti; apdėdinėti; atidėdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdėvelioti — išdė̃velioti tr. išdėvėti, nuvalkioti: Bočiai išsibengė, ir jų palaikus (sijonus) išdė̃veliojom Lkž. dėvelioti; išdėvelioti; nudėvelioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”